Forum20177'

Vygrių nacionalinis parkas

Wigry

Vygrių nacionalinis parkas tai unikali sritis Lenkijoje dėl aukštumų kraštovaizdžio, kuris susiformavo per paskutinį apledėjimą. Lenkijoje nėra jokio kito nacionalinio parko su tokia daugybe ežerų. Parke yra 42 ežerai, kurių bendras plotas užima apie 28 kv. km. Didžiausias, giliausias ir atrakcingiausias tai Vygrių ežeras. Ypatingą dėmesį reikia skirti miško ežeriukams arbatos spalvos (tokia spalvą jiems suteikia huminės rūgštys), Suvalkijoje vadinamiems – „suchary“ (sausieji). Parke jų yra 20 ir nėra kitos vietovės Lenkijoje, kur būtų jų tiek daug. Taip pat vertos dėmesio ir upės tekančios per Vygrių nacionalinį parką. Didžiausia iš jų tai Juodoji Ančia – vienas atrakcingiausiu baidarių maršrutu šalyje. Šiaurinėje VNP (Vygrių nacionalinis parkas) dalyje kalvotas kraštovaizdis, su daugybe poledynmečio reljefo formų. Pietinė dalys labiau lygi, išsidėsčiusi smėlėtose Augustavo zandro dirvose, kur auga platūs šilai ir mišrūs šilai. NVP yra šiaurinėje Augustavo girios dalyje, kur daugiausiai auga pušys ir eglės. Parke suskaičiuota keliolika gegužraibių rūšių ir kelios kerpių rūšys, bylojančių apie švarų orą. Gausus gyvūnų pasaulis. VNP gyveną apie 800 gyvūnų rūšių, tarp jų bebras – herbinis parko gyvūnas. Turizmui parke skirta 250 km pažymėtų pėsčiųjų ir dviračių takų, vandens takų (Juodąja Ančia ir Vygrių ežeru) bei edukaciniai takeliai. Paplūdimiai ir maudyklos yra Kreivajame (prie Juodosios Ančios) bei Stari Polivarke ir Gavrichų Rūdoje (prie Vygrių ežero). Apžvalgos taškai (bokštai, platformos ir trapai) yra: Lipniake, Nova Vieše, Tartake, Stari Polivarke, Kreivajame, Gavrichų Rūdoje, Brizgelyje, Krušnike, Slupiuose.

Buvęs kamendulių vienuolyno kompleksas Vygriuose
Vienuolyno kompleksas įsikūręs Vygrių pusiasalyje tai brangiausia Suvalkijos žymenybė. Kamenduliai čia atvyko 1667 metais ir pusę amžiaus statė vienuolyną, kuris tapo vienu iš didžiausių ir turtingiausių Lenkijoje. Po įsakymo panaikinti ordiną 1800 metais Prūsijos valdžia perkėlė vienuolius į Varšuvos priemiestį Bielianus (Bielany), o objektas buvo palaipsniui naikinamas. Tik pokario metais padaryta rekonstrukcija sugrąžino jam buvusią išvaizdą. Į kompleksą įeina: durininko namas, vartai į viršutinę ir apatinę terasas, eremas, karališkas namas, vyskupų rūmai, bažnyčia, buvęs refektoriumas ir laikrodžio bokštas. Lemiamu momentu vienuolyno istorijoje buvo popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas 1999 metais. Popiežius pažinojo šias apylinkes iš ankstesnių kelionių baidarėmis Juodąja Ančia. Taip jas vėliau prisimindavo: „Ši žemė man buvo visada labai svetinga, kai čia atvykdavau, ieškodamas taip pat ir poilsio, ypač nuostabiuose ežeruose (…)“. Dabar galima apsilankyti apartamentuose, kuriuose buvo apsistojęs Popiežius ilgiausios piligriminės kelionės Lenkijoje metu. Dabar vienuolyno teritorijoje veikia Vygrių Naujosios Evangelizacijos Areopagas (VNEA), taip pat teikiantis turizmo paslaugas. Per Vygrius eina Popiežiaus Takas.

Reisai „Popiežiaus taku“ po Vygrių ežerą
Laivas „Kameduła”, kurio pavadinimas siejamas su Vygrių vienuolynu, plaukioja popiežiaus trasa – taku, kuria 1999 metais plaukė popiežius Jonas Paulius II savo piligriminės kelionės metu. Laivyba Vygrių ežere prasideda gegužės 1 ir trunka iki spalio 31 dienos. Pagrindinis uostas yra prie vienuolyno komplekso Vyngriuose. Reisas trunka beveik 1 valandą ir 10 minučių. Laivai išvyksta kasdien 10.00, 11.30, 13.00, 14.30 ir 16.00 h. Bilietus galima įsigyti rezervuojant iš anksto arba tiesiogiai laive. Reisas vykdomas jei susirenka bent 5 suaugę keleiviai. Reisai vyksta nuo gegužes 1 iki spalio 30 dienos nuo 8.00 iki 19.00 valandos. Sezono piko metu keleivinė laivyba vykdoma reguliariai nuo prieplaukos prie vienuolyno komplekso Vygriuose 10.00, 11.30, 13.00, 14.30 ir 16.00 valandomis. Reisas trunka apie vieną valandą ir 10 minučių. Minimalus keleivių skaičius reisui – 5 suaugę asmenys.

Kelionės baidarėmis Juodąja Ančia ir buriavimas Vygriu ežere
Vandens turizmas Suvalkijoje turi gražias tradicijas. 1928 metais Suvalkų skautai nuplaukė savarankiškai pagamintomis baidarėmis į Poznanę į Visuotinę Nacionalinę Parodą. Jonas Paulius II būdamas jaunu kunigu dalyvavo baidarių kelionėse Juodąja Ančia. Jau 1938 metais buvo surengti pirmi buriavimo kursai Vygrių ežere, o pusę amžiaus jau vyksta regatos „Žydroji Vygrių ežero juosta“. Plaukimas Juodąja Ančia, žemiau Vygrių, tai žinomiausia baidarių trasa Lenkijoje. Klasika tai taip vadinama maža ir didelė kilpa. Pirmas 6 dienas veda Baltuoju, Studzieničnės ežerais ir Augustavo kanalu iki Sirvo ežero, iš ten reikės pervežti baidares į Brizgelį, toliau ežeru Juodoji Ančia ir nuo Rigolio atgal Kanalu. Didelė kilpa (8-9 dienos) išplaukia iš Augustavo į Rospudos upę, toliau prieš srovę Blizna upe į Bliznos ežerą, baidares pervežame į Vygrius ir toliau taip pat kaip ir maža kilpa. Buriuotojai traukia į Vygrius, kur vyrauja ramybė (čia galioja draudimas naudotis vidaus degimo varikliais) ir nėra grūsties. Ežeras yra įdomios formos ir įvairius krantus. Buriuotojams kaip kliūtis gali būti kintamas vėjas, daug lygumų bei apribojama prieiga prie kai kurių krantų, kuriuos pažymėjo VNP. Baidarininkai gali apsistoti palapinių laukuose „Jastrzęby” Zakontuose, „Za szkołą” Mačkova Rudoje, „Gremzdówka” ir „Bindużka” Visoki Moste, „Zakole” Buda Ruskoje, Stari Polivarke ir Vygriuose.
Vygrių siaurasis geležinkelis
Vygrių siaurasis geležinkelis tai pratęsimas siaurojo geležinkelio Augustavo girioje iš I pasaulinio karo laikų, išplėsto 1923-26 metais. Geležinkelis, kurio trasa ėjo iš Plocično į Zelvą (Zelwa), papildė sukurto 1924-39 metais Augustavo kanalą, kuris buvo pagrindiniu medienos transportavimo į Europą ir lentpjūves, išsidėsčiusias palei šią vandens trasą, būdu. Vygrių ežere yra eilė bindugų, kur buvo skandinama mediena, sukalama į sielius ir plukdoma į lentpjūvės apylinkes Plocične. 80 –ais metais XX a. geležinkelis buvo sunaikintas ir tik prieš kelis metus vėl pradėjo veikti jau kaip Vygrių nacionalinio parko turistinė atrakcija. Trasoje, kurios ilgis 10 km, prasidedančioje ir besibaigiančioje Plocične (Płociczno), traukinukas sustoja taip vadinamuose fotoskopuose Bindugoje (Binduga), Povaluose (Powały) ir Bartni Dol (Bartny Dół). Vasarą turistai važiuoja atviruose vagonuose, ne vasaros sezono metu uždengtuose ir šildomuose. Siaurojo geležinkelio traukinukas važiuoja kasdien liepos ir rugpjūčio mėnesiais 10.00, 13.00, 16.00 valandomis. Kelionės laikas su sustojimais – 2 valandos ir 20 minučių. Po kelionės esančiame prie geležinkelio restorane galima paragauti regioninių ir lietuviškų patiekalų.
Vygrių muziejus Stari Palivarke
Vygrių muziejus įsikūręs buvusioje hidrobiologinėje stotyje Stari Palivarke. Tarpukario metu, jos įkūrėjo Alfred Lityński dėka, ji tapo galingu mokslo centru, o Vygrių ežeras žinomiausiu rezervuaru Lenkijoje. Muziejus tai puikus jo darbų tęsinys – pateikia vieną iš įdomiausių regione ekspozicijų apie Vygrių gamtą ir istoriją. Muziejaus lankymas tai kelionė laiku ir erdvėje. Šiame moderniame objekte galima kiaurai pažinti Vygrių ežerą – nuo gelmių ir gyvenančių jose organizmų iki vaizdingų krantų peizažų. Vaikščiojant po muziejų, žiūrint daug filmų, multimedialinių prezentacijų ir klausantys garso įrašų, galima pažinti šios srities istoriją, gamtos turtus ir kultūros paveldą. Didelė muziejaus atrakcija tai galimybė apsilankyti užsiėmimuose vandens edukaciniuose takeliuose kateriu „Leptodora 2” reiso metu. Jame yra stiklintas dugnas, per kurį galima žiūrėti, kad vyksta po vandeniu.
Vygrių nacionalinio parko edukaciniai takeliai
Verta išsiruošti bent į vieną iš septynių edukacinių takelių Vygrių nacionaliniame parke:
„Las” (Miškas) – 1.5 km
„Suchary” (Sausas) – 2.5 km
„Płazy” (Varliagyviai) – 0.5 km
„Jeziora” (Ežerai) – 6.2 km
„Puszcza” (Giria) – 3.3 km
„Samle” – 4.8 km
Vygrių nacionaliniame parke jie veda labai atrakcingomis gamta ir kultūra teritorijomis, susijungia su turistiniais takais, kurie veda į įvairius parko rajonus, todėl lankymas turi prasidėti būtent nuo jų. Takeliuose yra informacinės lentelės, apžvalgos lieptai ir platformos bei vietos, skirtos poilsiui.

Apžvalgos taškai ir bokštai
Prieinamas turistams Vygrių vienuolyno bokštas tai geriausias apžvalgos taškas visame Vygrių nacionaliniame parke. Savo ruožtu į ežerą fone su vienuolynu verta žiūrėti iš dviejų platformų Stari Palivarke (privažiavimas nuo kelio Suvalkai – Seinai) arba po pietų, kai ežero paviršius ramus, pagauti vienuolyno veidrodinį atspindisį vandenyje Cimochoviznoje. Išplėstą, pilną užutėkių Vyngrių kranto liniją geriausiai stebėti iš apžvalgos bokšto prie girininkijos Brizgelyje arba iš agroturistynės sodybos Widok (Vaizdas).

Dviračių takeliai Suvalkijoje
Kalvos bei vingrūs Suvalkijos keliai tai dviratininkų atrakcija. Čia eina Tarptautinė Dviračių Trasa Euro Velo R11, kuri jungia Atėnus su Norvegijos kyšuliu. Palenkės vaivadijoje yra apie trijų šimtų kilometrų takas. Dviejų ratų mylėtojai taip pat gali išsiruošti į kraštotyros apvažiavimą „Suvalkijos Dviračio Žiedu“ (Pierścieniem Rowerowym Suwalszczyzny). Jis yra padalintas į šiaurės ir pietų dalis. Šiaurinė trasos dalis prasideda Žagariuose, eina per buvusias jotvingių žemes, šiaurėje pasiekia Sūduvos kalnų (Lenkijos šalčio polius). Vakarinę ribą nutesia valsčiaus vietovės Prieraslis, Bakalariava ir Račkos (šiandien kaimai, kadaise tai buvo Lenkijos ir Prūsijos pasienio miestai) bei gražūs ežerai ir Rospudos slėnis. Pietinė dalis veda trijų žinomų Lenkijos veikėjų pėdomis: grafo Liudviko Paco (rūmai Dauspudoje), grafo Karolio Bžostovskio (Štabino Respublika) ir generolo Ignoto Prandzinckio (Augustavo kanalas). Visi gyveno XIX amžiuje ir nors veikė permainų laikais, pagarsėjo kaip reformatoriai ir racionalizatoriai.

Gamtos paroda „Prie Vygrių”
Paroda yra įsikūrusi VNP direkcijos pastate Kreivajame. Susideda iš kelių dalių: miškų aplinkos, vandens aplinkos, žmogaus buvimas (kultūros vertybės) ir švietimas. Salėje yra daug įvairių rūšių medžių, kurie auga Augustavo girioje, kamienų ir gyvenančių čia paukščių ir žinduolių egzepliorių. Vidurinėje salės dalyje yra akvariumas su vietinėmis žuvų rūšimis ir vitrina su atskiromis žuvimis. Dioramoje parodome varliagyvius ir roplius, kurie gyvena VNP. Parodos dalis „laiko juostoje“ parodo svarbiausius įvykius Vygrių ežero apylinkėse nuo ledyno pasitraukimo iki šių dienų.
Etnografinė paroda „Išgelbėti nuo užmaršties“
Nuolatinė etnografinė paroda VNP Kreivajame prie parko būstinės pristato apie 800 eksponatų – pereinamosios materialinės kultūros Vygrių ežero apylinkėse pavyzdžių. Beveik visi daiktai tai geranoriškų parko gyventojų dovanos, kurie atsiliepė į konkurso šūkį „Išgelbėti nuo užmaršties“ ir perdavė nemokamai daug eksponatų, dažnai tai yra šeimos atminimai arba daiktai turintys vertę. Paroda surengta prie girininkijos Kreivajame, pritaikytam šiam tikslui pastate, kuris buvo pastatytas XX am-iaus 20-aisiais metais. Eksponatų apžiūrėjimas leidžia pažinti buvusių profesijų istoriją, kurias dirbo Vygrių žemių gyventojai.

Paroda „Žvejybos prie Vygrių istorija ir tradicijos“
Paroda įsikūrusi Červoni Palivarke. Skirta visiems, kam yra artimos Vygrių ežero apylinkių gamtos, istorijos ir kultūros vertybės, ypač žmonėms, kurie domisi žūkle ir žvejyba. Parodoje galima pamatyti daug įdomių eksponatų, tarp jų: luotą, valtį, katerį, ledo smulkintuvą, žiežirbos inkubacinio aparato modelį, žvejybos įrangą, naudojamą gaudyti žuvis ir kirminus bei galima pamatyti kai kurių žuvų rūsių iškamšas, o taip pat ir filmus žvejybos tematika.